Hvað er Anarkismi? Útgáfa Bókasafn Dreifing Hafa Samband
Fréttir / Uppfærslur Greinar Bækur um Anarkisma TenglarMyndir

A Short History of Progress

Ronald Wright           

Da Capo Press 2004

„Žrįtt fyrir įkvešna atburši į tuttugustu öldinni žį trśir flest fólk sem tilheyrir vestręnni menningu, enn į Viktorķanska hugsjón framfara, sannfęringu sem skilgreind var af sagnfręšingnum Sidney Pollard į įrinu 1968 sem „žį įlyktun aš ķ gegnum mannkynssöguna sé įkvešiš ferli breytinga ... aš hśn standi saman af óafturkręfum breytingum ķ einungis eina įtt og žaš er ķ framfaraįtt.“

-

Ronald Wright er sagnfręšingur og rithöfundur sem tekur hér fyrir, ķ stuttri og ašgengilegri bók, žį ranghugsun homo sapiens aš allar framkvęmdir eša breytingar sem eiga sér staš séu framfarir. Hann leitar svara viš spurningunni; „į hvaša leiš erum viš.“

Hugmyndin um efnislegar framfarir er mjög nżleg, ekki nema um 300 įra og sprettur upp samhliša vķsindum og išnaši og kallast į viš nišurbrot hefšbundinna višmiša. Lķtill gaumur er ķ dag gefinn aš sišferšilegum framförum sem voru helsta įhyggjuefni fyrri tķma, nema aš gert er rįš fyrir aš žęr haldist ķ hendur viš hiš efnislega. „Trśin į framfarir hefur mótast og herst og žannig oršiš aš hugsjón – sértrś sem, rétt eins og žau trśarbrögš sem framfarir hafa ögraš, er blind į įkvešna galla ķ eigin rökum. Žessvegna hafa framfarir breyst ķ gošsögn ķ mannfręšilegum skilningi.“

Fornsteinöld varši ķ nęrri žrjįr milljónir įra, žar til loka sķšustu ķsaldar, sem var fyrir um 12.000 įrum. 99.5 prósent mannlegrar tilveru hefur įtt sér staš į fornsteinöld. Megniš af žeim tķma voru breytingar svo hęgar aš menningarhefšir endurtóku sig, kynslóš eftir kynslóš. Nż tękni gat tekiš hundraš žśsund įr aš žróast. Ķ dag eru breytingar svo hrašar aš žaš sem mašur lęrir į barnsaldri getur veriš śrelt žegar nįš er žrķtugu.

Wright segir homo sapiens hafa, gegnum söguna, veriš aš ganga inn ķ „framfaragildrur“. Fornsteinöld endaši žegar manneskjur bęttu eigin veišigetu en žaš var fyrsta framfaragildran. Fornleifar sżna hvernig fornmenn nįšu stundum aš slįtra žśsundum dżra ķ einu og śtrżmdu öllum hęgfara skepnum į frekar skömmum tķma žar sem nżtt land var numiš ķ Amerķku og Įstralķu. Mannkyn kom sér śt śr afleišingum ofveišinnar meš uppgötvun og śtbreišslu landbśnašar. Samhliša žeirri śtbreišslu varš mašurinn hįšur landbśnaši um fęšu og getur ekki lagt hann til hlišar įn žess aš almenn hungursneyš fylgi. En hungur hefur alltaf fylgt manninum og gerir enn. Landbśnašur leiddi til hinnar umfangsmiklu tilraunar; hnattręnnar sišmenningar.

Mannfręšileg skilgreining į sišmenningu er „sértęk gerš menningar: Stór, flókin samfélög sem byggjast į ręktun plantna og tamningu dżra og manna. Sišmenningar eru ólķkar en hafa yfirleitt borgir og bęi, yfirstjórnir, stéttaskiptingu og sérhęfni ķ atvinnu. Allar sišmenningar eru menningarhópar, eša samblanda menningarhópa, en ekki eru allir menningarhópar sišmenntašir.“ Samfélög veišimanna og safnara voru yfirleitt jafnręšissamfélög. Landrżmi var nęgilegt, efnislegar eigur litlar og landamęri engin žannig aš geršist leištogi leišinlega umsvifamikill var „aušvelt aš kjósa meš fótunum“  og stofna nżjan flokk annarsstašar. Žetta frjįlsręši varšveittist ķ fyrstu žorpum mannkynssögunnar en fjölgun manna kallaši į ašskilnaš samfélaga og eins og alžjóš veit er žjóšernishyggja fyrsta hollrįš haršstjórans og óhugnanlega margir ķslendinga reišubśnir aš gefa yfirvöldum eftir hluta af eigin frelsi ef žaš žżšir um leiš aš aškomufólk eigi erfišara meš aš komast til eyjarinnar.

Žvķ žó aš miklar og hrašar breytingar hafi įtt sér staš ķ efnislegu umhverfi mannsins hefur heili okkar ekkert breyst sķšustu hundraš žśsund įrin. Sem tegund lifir mašurinn of lengi til aš geta žróast mikiš į ekki lengri tķma. „Mešan menning og tękni bęta viš sig, gerir skynsemi žaš ekki.“

Wright tekur m.a. Pįskaeyju ķ Kyrrahafi sem dęmi um sišmenningu sem dęmir sig śr leik meš ofnżtingu sķns nįttśrulega umhverfis en žar blómstraši sišmenning frį fimmtu öld e. k., sem vegna hefša og trśarbragša hjó nišur öll tré į eyjunni (žessi sišmenning var sķšasta sišmenningin sem myndašist ķ heiminum). Engin tré žżšir engir bįtar til veiša og skógeyšing kallar į landaušn žar sem tré binda jaršveg.

Žegar evrópumenn (Kafteinn Cook) komu til eyjarinnar įriš 1755 voru žar eftirlifendur oršnir aftur mannętur į steinaldarstigi.  Spurning er hvort aš žeir ķbśanna sem hjuggu nišur sķšasta tréš geršu sér ekki grein fyrir hvaš žeir voru aš gera og enn stęrri spurning er afhverju ķ dag er veriš aš endurtaka žessa tilraun į hnattręnum skala!? Enn ķ nafni framfara og hefša!

Sišmenning Sśmera, žar sem nś er Ķrak, hrundi af svipušum įstęšum: Sišmenningin, sem byggšist į sérhęfšri hįstétt meš mikiš af žręlum undir sér, hélt sig viš nišurnegld višhorf og verklag įningarlandbśnašar sem gerši jaršveginn smįm saman saltari og žessvegna er landsvęšiš eyšimörk ķ dag. Hįstéttir eru alltaf staurblindar į eigiš įstand og žeir sem höfšu vit į landbśnaši höfšu ekki völd til aš breyta neinu. Wright fer nįnar ofan ķ žetta ferli og einnig svipašar grunnįstęšur žess aš Rómaveldi og veldi Mayanna hrundu į um žśsund įrum vegna nįttśruįnķšslu.

Wright kvótar Joseph Tainter sem hefur skrifaš um „Collapse of Complex Societies“ og uppnefnir hrun Sśmera „stjórnlausa lest.“ Hann segir um landbśnaš aš hann sé ķ raun annaš dęmi um stjórnlausa lest: „Fyrri įstęšan er lķffręšileg: Ķbśafjöldi eykst žar til hann nęr mörkum fęšuöflunargetu. Hin er félagsleg: Allar sišmenningar mynda stigveldi. Söfnun aušs til forréttindahópa tryggir aš aldrei veršur til nóg fyrir alla.“

Mögulega er žessi vanhęfni til aš sjį inn ķ framtķšina tilkomin vegna žess aš mestan hluta mannkynssögunnar hefur mašurinn lifaš „tķnandi af trjįnum.“ Félagsleg įhrif valdapżramķda innan stórra samfélaga eru žau aš forréttindahópum er hagur ķ aš višhalda kyrrstöšunni og žeir halda įfram aš žrķfast į haršindatķmum löngu eftir aš umhverfiš og almenningur er farinn aš lįta į sjį. Er žaš ekki žannig sem megniš af hinum vestręna heimi lifir ķ dag? Į fęšu sem er innflutt frį svęšum sem geta veriš į barmi vistfręšilegs hruns? Vitaš er aš landbśnašur fśnkerar einungis vegna tilbśins įburšar sem er olķuafurš. Hvenęr kemur olķukreppan og žar meš hnattręn hungursneyš?

„Viš erum nś į žvķ stigi žegar ķbśar Pįskaeyjar gįtu ennžį stöšvaš hugsunarlaust skógarhöggiš ... ef viš gerum žaš ekki nśna, mešan viš höfum žaš gott, getum viš žaš aldrei žegar haršnar į dalnum“ segir Wright ķ lokaoršum.

Eins og įšur sagši er „A Short History of Progress“ aušlesin bók enda höfundur bęši rithöfundur og sagnfręšingur. Hann fjallar um yfirvofandi hrun śtfrį stašreyndum og er frekar laus viš dramaš sem t.d. umhverfisaktivisti hefši fyllt bókina af og raunar skrifar Wright ķ léttum dśr um žennan fjanda sem framfaragošsögnin er.

Žegar žetta er skrifaš eru fulltrśar žessarar sértrśar aš fara mikinn ķ fjölmišlum į ķslandi og krefjast žess aš allar „aušlindir“ sem hęgt er aš nżta, séu nżttar til hins żtrasta til aš „tryggja framfarir.“ Atvinnumešmęlendaįróšur Samtaka Išnašarins og Samtaka Atvinnurekenda er ein af įstęšum žess aš mig langaši til aš lesa žessa bók og vissulega hjįlpaši hśn mér mjög mikiš til aš sjį įstand menningarhópsins sem viš erum hluti af, ķ stęrri mynd og ķ sögulegu samhengi.

Höfundur er ekkert aš koma meš sérstakar tillögur til śrbóta eša gera kröfur. Hann er aš rekja hvaš ašrir menningarhópar klikkušu į, meš hrikalegum afleišingum, og hvernig žaš sama er aš eiga sér staš nśna, meš enn hrikalegri afleišingum.   

sh

 

Til baka í umfjallanir